Pasinaudosiu šia rubrika, kad leistis į pažintinę kelione su vienu gyvūnu, kurį visi žino - netgi vaikai - ir kuris padės jiems suprasti, kodėl yra svarbu saugoti mūsų planetą, pradedant nuo savo pačių sodo.
Savo geraširdiška išvaizda, sraigė nekelia jokios baimės, tiesiog smagų susižavėjimą genialiu Motinos Gamtos Kūrėjos kūriniu.Ir šioje vietoje galiu jums pasakyti, kad Jos-Motinos gamtos vaizduotė neturi ribų.
Tik įsivaizduokite : lipnus, be jokių realių dalių kūnas, spiralės formos kiautas, besipuikuojantis ant nugaros, kvėpavimas oda, keturi teleskopiniai čiuptuvėliai ant galvos - du matymui ir du cheminių substancijų jutimui - o jau seksualinė moralė...negaliu apsakyti!
Sraigė yra gyvūnas hermafroditas, tai yra, kad jis vienu metu yra ir patinas ir patelė; bet dar daugiau, iš pradžių jis būna patinu prieš tapdamas patele. Kai susitinka dvi sraigės ir meilės sezonas pačiame įkarštyje, jos pradeda „seiliodamos" bučiuotis prieš sueidamos kūniškai iš kairės akies pusės, iškišant savo balkšvoką lyties organą, kuris atsiranda neaišku iš kur, bet paprastai iš po dešinės akies.
Po to mūsų du kūmai, prieš išsiskirdami, pasikeičia savo mažais maišeliais, vadinamais spermatoforomis, kuriose laikomi spermatozoidai, palikę „nesupakuotą" savo atributą.
Biologijos stebuklo dėka, tada mūsų dvi sraigės patinai virsta patelėmis, gamina kiaušinėlius, kurie bus apvaisinti saugomais partnerio spermatozoidais. Mums žinomas paprastesnis apvaisinimo būdas....
Tada kiaušiniai padedami ant žemės paviršiaus, kurie praėjus kelioms savaitėms prasikala ir pasaulį išvysta mažos sraigytės su peršviečiamu kiautu.
Norint peržiemoti, sraigė įsirausia į žemę ir pasislepia savo kiauto gilumoje, kurį ji apklijuoja sukietėjusiomis seilėmis, kad apsisaugotų nuo vėjo gūsių.
Jei aš Jums visa tai pasakoju, tai tam, kad parodyčiau , kokia gali būti sudėtinga gamta ir kad, net maža sraigė slepia savyje stulbinančias savybes.Taigi, neatsainiai jas sutraiškydami, ar įsivaizduojate visa tai, ką jūs iš tiesų naikinate?
Tai ką reikia daryti, tai tiesiog išeiti po gausaus lietaus jų ieškoti kartu su savo vaiku. Vien tai jau jam taps tikru nuotykiu, o suradę - paimkite vieną, duokite vaikui: tegul jis paliečia, tegul stebi, kaip išlenda jos akys arba kaip ji pasislepia savo kiaute, ir papasakokite istoriją apie sraigę.
Kokia ji visiškai nekenksminga, kokia ji tuo pačiu juokinga ir graži, jūsų vaikas ją pamils dar labiau, ir bus žymiai lengviau išmokyti jį ją gerbti ir saugoti.
Ir jei jis jūsų paprašys dar daugiau, papasakokite jam, kad Burgundijos sraigės arba mažosios pilkosios sraigės yra žoliaėdės, gerai žinomos dėl savo degustacinių savybių, tačiau kad yra ir mėsėdžių sraigių, kurios maitinasi žemės kirminais, ir kad jei šiandien kai kurioms rūšims gresia išnykimas, tai dėl piktnaudžiavimo jas renkant, bei dėl jų gyvenamosios vietos sunaikinimo.
Taigi, niekas jums netrukdo palikti mažą gabalėlį jūsų pievelės tam ,kad amžinai išliktų gyva ši neįtikėtina retenybė...kokia ir yra Sraigė!

Straipsnis buvo išleistas Jean-Thierry Winstel , 2004 m. birželio 16 d.

Atgal