Sraigių kiautų buvo surasta dar pirmykščio žmogaus urvuose, kas įrodo, kad jau priešistorijoje sraigės buvo valgomos pirmykščio žmogaus. Vėliau, vystantis civilizacijai, sraiges kaip patiekalą gamindavo Romėnai ir Graikai jau IV amžiuje prieš Jėzų Kristų, sraiges virdavo piene, vėliau aliejujearba jas tiesiog kepdavo net neišvirę.
Gurmanišku patiekalu Prancūzijoje sraigės tapo XIX a. pradžioje, kai bene pagrindinis prancūzų virtuvės pradininkas Antoine Careme pradėjo gaminti sraiges „burgundiškai"(a la bourguignone) - su sviestu, česnaku ir petražolėmis. Atsirado ir specialūs įrankiai šiam gurmaniškum patiekalui valgyti - mažos lėkštutės, žnyplės, skirtos paimti karštam kiautui ir dvišakė šakutė mėsai ištraukti.
Sraigėms išpopuliarėjus, pagrindine gurmanų auka tapo didžiosios Burgundijos sraigės. Iš tikrųjų Burgundai yra didžiausi sraigių valgytojai.Šiandieną gausu įvairių sraigių patiekalų receptų, bei paruošimo būdų. Sraigėse gausu mineralinių druskų, o jų virškinamasis traktas yra labai gera natūrali trąša daržovėms ir augalams.
Šiandieną, naudojant sraigių seiles yra sukurtas net sirupas vaikams nuo kosulio.
Enciklopedija teigia, kad Lietuvoje sraigės atsirado XVI amžiuje, kai buvo atgabentos iš Prancūzijos. Atgabeno tie, kas Prancūzijoje pripratę jas valgyti, norėjo jomis gardžiuotis ir Lietuvoje - dvarininkai ir vienuoliai. Paleistos į dvarų ir vienuolynų sodus ir parkus, jos aklimatizavosi ir paplito. Ypač daug jų prisiveisė, kai nebeliko dvarų ir vienuolynų, taigi nebeliko ir valgytojų.
Pačios sraigės skonis yra neutralus, tad patiekalo skonis priklauso nuo kitų sudedamųjų dalių. Vieniems sraigių mėsa primena grybų skonį, kitiems virtas vištų širdutes ar skrandukus, tačiau kiekvieno patiekalo skonis priklauso nuo virėjo meistriškumo ir įdėtos meilės gaminant patiekalą.
Visiems sraigių mėgėjams labai svarbu prie jų pasirinkti tinkamą vyną. Kaip ir valgant žuvies ar jūros gėrybių patiekalus, geriamas baltasis arba rausvasis vynai.

Atgal